„Tikslas – Amerika“ kūrėjai

Komanda

Augustinas Žemaitis
Tinklapio „Gabalėliai Lietuvos“ apie lietuvišką paveldą užsienyje savininkas. Jo lietuviško paveldo tyrinėjimai publikuoti leidiniuose „Vytis“, „Draugas“, interneto portaluose „15min“, „Delfi“, demonstruoti Lietuvos radijuje ir televizijoje. Pristato Lietuvą užsieniečiams anglų k. svetainėje True Lithuania. Patyręs keliautojas, aplankęs 100 šalių. Domisi kultūromis, yra knygos „Pasaulio raštų sistemos“ autorius, tinklapio Himnai.lt šeimininkas.

„Tikslas – Amerika“ projekto vadovas. Palaikė kontaktus su vietos lietuviais, fotografavo, rašė vietų aprašymus, filmavo, valdė projekto socialinę žiniasklaidą, sukūrė interaktyvų žemėlapį. Visa tai darė savanoriškai, be atlygio.

El. paštas: augustinas.zemaitis@gmail.com .

Aistė Žemaitienė
Advokatė, dirbanti su Lietuvos pilietybės atkūrimo reikalais.

„Tikslas – Amerika“ projekto savanorė. Vairavo automobilį, palaikė kontaktus su lietuviais Filadelfijoje, Bostone ir Niujorke, rūpinosi, kad projektas būtų vykdomas teisiškai teisingai, palaikė ryšius su žiniasklaida.

El. paštas: aiste.zemaitiene@gmail.com .

Organizacijos

Pagal Lietuvos šimtmečio programą, Lietuvos vyriausybės kanceliarija skyrė finansavimą „Tikslas – Amerika 2017“ išlaidoms savanorių buvimo JAV metu (nakvynėms, transportui ir pan.), taip pat nuvykimui ir grįžimui (lėktuvo bilietams).

„Lietuvos vyčiai“, XX a. pradžioje įkurta broliška Amerikos lietuvių organizacija, ženkliai padėjo surasti Amerikoje žmones, norinčius ir galinčius atrasti ir papasakoti apie lietuvišką paveldą JAV. Dauguma žmonių, su kuriais „Tikslas – Amerika 2017“ sutarė susitikti, buvo „Lietuvos vyčiai“.

„Menų turas“ kelionių agentūra padėjo su paslaugų, reikalingų vykdant „Tikslas – Amerika“, užsakymu.

Amerikos lietuviai

„Tikslas – Amerika“ susitiko su apie 200 žmonių, kurie vienaip ar kitaip padėjo. Žemiau – tik tie žmonės, kurie organizavo mūsų apsilankymus įvairiuose „lietuviškuose“ JAV miestuose, palydėjo, padėjo atrasti arba įleido į konkrečius objektus ir apie juos papasakojo. Be jų, susitikome su daug kitų žmonių, dalies kurių pavardės taip pat paminėtos. Jei ko nors nepaminėjome – atsiprašome. Taip pat atsiprašome dėl kai kurių nuotraukų kokybės, kadangi buvome susikoncentravę į lietuviškų vietų fotografavimą.

Jei esate vienas šių žmonių ir norite, kad būtų pakeista nuotrauka ar paminėtos papildomos lietuviškos veiklos – rašykite (atsiųskite pageidaujamą nuotrauką) augustinas.zemaitis@gmail.com .

Bendrai

Regina Juškaitė Švobienė
Be Reginos, „Tikslas – Amerika“ niekad nebūtų sužinojęs tiek daug apie lietuviškas vietas ir nebūtų galėjęs jų aplankyti. Ji – „Lietuvos Vyčių“ organizacijos, įkurtos 1913 m., vadovė ir pasirūpino, kad šios organizacijos nariai būtų vieni didžiausių pagalbininkų „Tikslas – Amerika“, ypač tose vietose, kur lietuvių imigracija vyko labai seniai. Regina gimė Detroite lietuvių šeimoje, kuri atvyko per „dipukų“ stovyklą Vokietijoje traukdamiesi nuo sovietinės okupacijos Lietuvoje.

„Tikslas – Amerika“ projekto vadovas Augustinas Žemaitis su Regina susipažino Detroite 2012 m. lankydamas lietuvišką Šv. Antano bažnyčią.

Niujorkas (Niujorkas)

Dr. Algirdas Lukoševičius
Algirdas Lukoševičius gimė išvietintųjų asmenų šeimoje. Su perestroika 1989 m. tapo vienu pirmųjų Lietuvos verslininkų – į Lietuvą importavo vaistus iš JAV. Lietuvoje gyveno 1991-1997 m. – iki tol, kol pardavė savo verslą, o tai lėmė faktas, kad pačios vaistų kompanijos Lietuvoje pradėjo steigti savo filialus. Nepaisant to, kad Lietuvoje nebegyvena, jis išlaiko labai tamprius ryšius su Lietuva, nuolat finansuoja ne tik savo gimtąją lietuvišką Bruklino parapiją Niujorke, bet ir šeimos namais laikytų Pajevonių bažnyčią Lietuvoje, jis taip pat – aktyvus “Investuok Lietuvoje” narys. Toliau nuolat tęsia prekybos vaistais verslą, ir Lietuvą aplanko kas keletą mėnesių.

Algirdas Lukoševičius sutiko “Tikslas – Amerika” savanorius 2017 m. spalio 5 d., pavežiojo juos po lietuviškąsias vietas Bruklino ir Kvinso rajonuose.

Danius Glinskis
Restauravimo architektas, imigravęs į JAV dėl meilės 1987 m. Nuo 2016 m. jis ypač susidomėjęs senuoju Susivienijimo lietuvių Amerikoje pastatu Niujorke, kurį jis padeda atkurti bei daro tvarką jo didžiuliuose archyvuose rūsyje. Jo supratimu, Susivienijimas lietuvių Amerikoje yra nykstanti organizacija, kurią svarbu išsaugoti, nes ji surinko daug informacijos ir užsidirbo vietą Niujorko ir lietuvių istorijoje.

Danius Glinskis aprodė „Tikslas – Amerika“ Susivienijimo lietuvių Amerikoje pastatą Niujorke.

Julius Ludavičius
Lietuvis menininkas, gimęs 1969 m. Atvyko į JAV 1993 m. laimėjęs Fulbright finansavimą savo antrosios studijų pakopos studijoms, taip ir liko Valstijose. Kuria abstraktųjį meną. Jis, drauge su Laura Zaveckaite, taip pat sukūrė nedidelį memorialą Dariui ir Girėnui, kurį 2013 m. pastatė priešais Niujorko oro uostą, iš kurio pilotai ir pakilo įveikti Atlanto.

Julius Ludavičius “Tikslas – Amerika” savanoriams padėjo rasti šį paminklą, savanorius sutiko Susivienijimo lietuvių Amerikoje būstinėje Niujorke.

Laura Zaveckaitė
Susivienijimo lietuvių Amerikoje savanorė. Ji ieško naujų būdų panaudoti SLA pastatui, administruodama SLA306 galeriją jo pirmame aukšte. Galerijoje pristatomi tiek Amerikos lietuviai, tiek amerikiečiai autoriai, ir Laura siekia, kad ji užimtų deramą vietą tarp Niujorko galerijų, tuo būdu pritraukdama ir JAV dėmesį lietuvių menui. Laura imigravo į JAV 2003 m. ir rado lietuvių veiklą Niujorke mažiau prieinamą šiuolaikinei lietuvių kartai – tą ji bando keisti.

„Tikslas – Amerika“ Laurą sutiko jai lankantis Lietuvoje. Laura papasakojo apie Susivienijimą lietuvių Amerikoje.

Julius Pranevičius
Julius Pranevičius gimė Lietuvoje 1977 m. 2015 m. paskirtas Lietuvos generaliniu konsulu Niujorke, prieš tai dirbo Europos Sąjungos institucijose.

Julius Pranevičius “Tikslas – Amerika” savanorius susitiko 2017 m. spalio 4 d., Lietuvos generaliniame konsulate Niujorke, šnekėtasi apie lietuvišką paveldą Jungtinėse valstijose.

Bridžportas (Konektikutas)

Barbara Vilčinskaitė Schmidt
Visi Barbaros seneliai iš Lietuvos (Raseinių, Rokiškio, Joniškio), visi jie atvyko per Bostono uostą 1908-1912 metais. Barbaros senelių pavyzdys iliustruoja kaip populiaru tais laikais buvo šeimos nariams pas save į JAV kviestis kitus šeimos narius ir sumokėti už jų šipkartę – taip atvyko ir jos senelė, kuriai pinigų sutaupę nusiuntė pirma jos atvykę jos broliai, tiek kita senelė, kuriai, vos 18-os, bilietą nupirko pirmiau už ją į JAV atvykęs būsimasis vyras.

Pirmąsyk Barbara Lietuvoje apsilankė 1983 m., jai tada buvo neleista nuvykti į savo protėvių gimtuosius miestelius dėl griežtos sovietinės politinės santvarkos. Antrasis vizitas 1994 m. paliko gerokai geresnius įspūdžius.

Barbara Vilčinskaitė – Schmidt visada intensyviai dalyvavo lituanistinėje ir bažnytinėje veikloje, lietuviškus šokius šoko daugybėje lietuviškų šokių švenčių. Vokiečių kalbos mokytoja, ištekėjusi už vokiečio, drauge su juo puoselėja ir vokišką kultūrą.

Barbara Vilčinskaitė – Schmidt suorganizavo didelį “Tikslas – Amerika” pasitikimą Bridžporte, aprodė Bažnyčią.

Taip pat dėkojame šiems žmonėms. Bridžporto lietuvių bažnyčia šiuo metu dalijasi lietuvių ir argentiniečių diasporos, todėl susitikime dalyvavo ir du broliai kunigai iš Argentinos Rev. Elio Sosa, IVE ir Rev. Pedro Sosa, IVE, vienuolė Queen, SSVM, vienuolė Deconetta, SSVM. Susipažinti atvyko ir daug lietuvių kilmės asmenų – Patricia Ross Silk, Helen Simanis, Jonas Balčius, Edita Orlinytė, Alfred Baran, Lois Popp, taip pat Gintarė Ivaškienė, Saliamono Banaičio, 1918 m. Nepriklausomybės Akto signataro, anūkė.

Voterberis (Konektikutas)

Joe Barlow
Kaip pasakojo Joe Barlow, jis pats gyvena mieste, kuriame yra vienintelis lietuvis, tačiau tai netrukdo jam būti išskirtiniu patriotu – Joe didžiuojasi savo pusę rankos užimančia tatuiruote su Vyčiu, o Lietuvoje jis lankęsis jau daugiau nei 15 kartų. Jis taip pat ilgą laiką rinko lietuviškas knygas, kitus suvenyrus, ir, surinkęs kolekciją, ją paaukojo lietuvių muziejui Čikagoje. Joe seneliai – kilimo iš Balbieriškio bei Varėnos – atvyko į JAV, nes jo senelio brolis, paimtas į rusų armiją, buvo pašautas rusų-japonų kare, grąžintas į Lietuvą išsakė savo mintis, kad viskas tik blogės, todėl jaunesniajam broliui, Joe seneliui, patarė kuo greičiau išvykti iš šalies. Šis taip ir padarė, išplaukė į JAV, paskui jį atvyko ir minėtasis senelio brolis su šeima.

Joe Barlow drauge su žmona Judy „Tikslas – Amerika“ komandą lydėjo Voterberyje ir sukvietė ten daugiau sutinkančių žmonių.

Linas Balsys
Linas Balsys – antros ir trečios kartos lietuvių palikuonis. Jo tėvas atvyko į valstijas kaip antrosios bangos, išvytos Iš Lietuvos sovietų, emigrantas, ir vedė jo mamą, kuri buvo jau gimusi JAV (jos tėvai – pirmosios bangos emigrantai). Linas puikiai šneka lietuviškai, yra organizacijos Voterberio “Lietuvos Vyčiai” narys (Voterberyje šios organizacijos kuopa – trečia pagal dydį).

Linas Balsys papasakojo apie Voterberio lietuviškąją bendruomenę ir pavedžiojo po miestą.

Peter Verseckas
Peter Versecko seneliai pasiryžo išvykti iš Rusijos imperijos ir persikelti į JAV.
Peter Verseckas sukūrė ir pagamino didžiulį lietuvišką kryžių su lietuvišku užrašu bei yra pasiryžęs jį nugabenti į Šiaulių Kryžių Kalną.

Peter Verseckas “Tikslas – Amerika” dalyvius pavedžiojo po Voterberio miestą bei apylinkes.

Taip pat dėkojame šiems žmonėms. Voterberyje “Tikslas – Amerika” savanoriam taip pat talkino Leon Farr, Voterberio lietuvių bendruomenės vadovas.

Hartfordas ir Niu Britenas (Konektikutas)

Kathryn Urban
Imigravo į JAV XX a. trečiajame dešimtmetyje – taigi, buvo vieno vos keleto tarpukario imigrantų, su kuriais 2017 m. susitiko „Tikslas – Amerika“. Tiesa, Kathryn Elio salą Niujorke pasiekė būdama motinos pilve.

„Tikslas – Amerika 2017“ metu jai buvo 92 m., tačiau ji aprodė savanoriams dviejų miestų vietas: Hartfordo ir Niu Briteno.

Barbara
Padėjo patekti į Niu Briteno lietuvių bažnyčią ir ją parodė.

Putnamas (Konektikutas)

Ignė Marijošius
Ignė Marijošiūtė yra Antrojo pasaulinio karo išeivių duktė. Pajutusi pašaukimą prisijungė prie lietuvių vienuolių Putname ir tapo viena aktyviausių vienuolijos narių. Per sovietinę okupaciją ji organizavo antisovietinius renginius Putname. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ji padėjo atsikurti vienuolijoms Lietuvoje ir nuolat vyksta į Lietuvą to palaikyti. Jos pasaulietiškas vardas – Gražina, tačiau beveik visą gyvenimą naudojasi vienuolyno suteiktuoju – Ignė.

Ignė Marijošiūtė „Tikslas – Amerika“ komandą Putnamo vienuolyne sutiko išskirtinai šiltai, taip pat ji suorganizavo savanorių kelionę į lietuvišką „Neringos“ stovyklą Vermonte.

Mirga Girniuvienė

Mirga Girniuvienė su vyru Ramūnu Girniumi gyvena Bostone, tačiau nuolat reguliariai kelias valandas automobiliu važiuoja į Putnamą, nes jame prižiūri didžiausią lietuvišką kultūrinį archyvą Rytų JAV – ALKA. Jie rūšiuoja knygas, peržiūri meno dirbinius ir literatūrą, kuri dažniausiai būna ką tik gauta kaip palikimas ar kaip dovanos iš tų asmenų, kurių tėvai ar seneliai juos buvo sukaupę. Patys palikuonys dažnai nebešneka lietuviškai, tad renkasi sukauptą materialų turtą palikti ALKA. Mirga ir Ramūnas taip pat reguliariai siunčia paaukotąsias knygas bibliotekoms Lietuvoje ar tiesiog lietuviams, kurie išreiškia tokį norą.

Mirga Girniuvienė “Tikslas – Amerika” savanoriams suroganizavo išsamią ekskursiją po ALKA: papasakojo apie ALKA sukauptą lietuvišką meną bei supažindino su visa veiklos istorija.

Taip pat dėkojame šiems žmonėms. Nors Mišios kasdien Putnamo vienuolyne nėra laikomos, kaip tik tą dieną, kai lankėsi „Tikslas – Amerika“ savanoriai, Mišias laikė lietuvis kunigas iš Punsko Izidorius Sadauskas. Savanoriams visą dieną taip pat talkino ir kitos vienuolyno seserys – Margarita Bareikaitė, Eugenija Lukošiūtė, Ona Mikailaitė.

ALKA kartu su Mirga Girniuviene pasitiko ir jos vyras Ramūnas Girnius.

Vusteris (Masačusetsas)

Vito Zenkus
Vito (lietuviškas vardas – Vytas) Zenkaus šeima į JAV atvyko kaip Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai. Besitraukiant iš Lietuvos, Vokietijoje, per bombardavimą traukinių stotyje žuvo jo senelė – kaip pats pasakojo, ji liko pasaugoti lagaminų, o šeimynykščiams grįžus tebuvo rastas jos torsas. Vito paskutinįkart lankėsi Lietuvoje apie 1970 m., nes jo žmona paniškai bijo skristi lėktuvu. Vito lankė ŠV. Kazimiero lietuvišką mokyklą Vusteryje, gyveno greta jos, tačiau, kaip ir dauguma amerikiečių, vėliau išsikėlė į miesto priemiestį.

Vito Zenkus “Tikslas – Amerika” savanorius pavedžiojo po Vusterį. Neatšaukė planų net sužinojęs, kad kaip tik tą pačią dieną pagimdė jo duktė.

Arvydas Klimas
Arvydas Klimas yra Maironio parko vadovas. Maironio parkas yra milžiniškas Vusteryje esantys lietuviškas klubas, paskutinė gyva lietuviška vieta šiame mieste. Kaip pats pasakojo, jis tapo Maironio parko vadovu tam, kad jį išgelbėtų nuo uždarymo. Pats puikiai šneka lietuviškai, nors gimęs jau JAV, o Lietuvoje paskutinįsyk lankėsi 1989 m., kaip juokėsi pats, greičiausiai “Tikslas – Amerika” savanoriams dar negimus.

Arvydas Klimas “Tikslas – Amerika” savanorius įleido į Maironio parka ir jį aprodė. Kvietė ir į savo namus, kur turi įsirengęs atskirą namą – muziejų lietuvybei, tačiau sužinojęs, kad dėl labai įtempto grafiko savanoriai užsukti pas jį negalės, parodė savo paties sukurtą video apie muziejų.

Tam Bui
“Tikslas – Amerika” savanorių sutiktasis vietnamiečių kunigas buvo paskirtas vadovauti Vilniaus Aušros Vartų Mergelės Marijos bažnyčiai, kuri anksčiau priklausė lietuviams, dabar – vietnamiečiams. Nepaisant to, kad jam buvo siūlyta pakeisti bažnyčios pavadinimą, vietnamietis kunigas to nesutiko padaryti iš pagarbos dabar jau mažumą sudarančiai lietuvių katalikų grupei. Jis atrakino tądien jau užrakintą bažnyčią „Tikslas – Amerika“ savanoriams, vos sužinojo, kad jie – lietuviai (apie patį projektą jam tuo metu dar nebuvo spėta papasakoti). Šis, nors, atrodytų, nedidelis įvykis, „Tikslas – Amerika“ buvo išties džiuginantis, nes kai kuriose net dar vis lietuviškomis laikomomis parapijose toks durų atvėrimas ne visada būdavo galimas nepaisant atkaklių savanorių prašymų.

Broktonas (Masačusetsas)

Marytė Bizinkauskaitė
Marytės Bizinkauskaitės šeima – tikra lietuvybės išsaugojimo užsienyje čempionė. Nepaisant net to, kad jos seneliai atvyko į JAV dar patys būdami kūdikiai ir tai buvo dar XIX amžiuje, ji puikiai kalba lietuviškai, o namai, kuriuose gyvena su savo mama, primena autentišką lietuvišką sodybą. Lietuviškai ji išmokė ir savo dukterį.

Marytė užaugo Broktono lietuvių rajone, kur, kaip ji sakė, lietuviškai kalbėjo absoliučiai visi. Ir taip buvo iki pat 1960 m.

Marytė yra operos primadona, dainavusi Lietuvoje, Operos ir baleto teatre, apie 1990 m., o dabar dainuojanti daugybėje lietuviškų renginių JAV. Jos namuose po to, kai Broktone buvo uždaryta paskutinė lietuviška bažnyčia, vyksta organizacijos “Lietuvos Vyčiai” susirinkimai.

Marytė Bizinkauskaitė “Tikslas – Amerika” savanoriams padarė išsamią ekskursiją po savo gimtąjį Broktoną, “Tikslas – Amerika” “Gabalėliai Lietuvos” Facebook sekėjams atliko jai pačiai gražiausią lietuvišką dainą.

Bostonas (Masačusetsas)

Gaila Urbonaitė-Narkevičienė
Gaila Urbonaitė – Narkevičienė yra Bostono lituanistinės mokyklos direktorė. Jos įsitikinimu, lietuviškos mokyklos yra pagrindinis ramstis išsaugant lietuvybę, todėl ji pati susisiekė su “Tikslas – Amerika” prašydama įtraukti Bostono lituanistinę mokyklą į interaktyvų žemėlapį. Nepaisant to, kad mokykla savo patalpas nuomojasi iš kitos JAV mokyklos, tai – viena seniausių lietuviškų mokyklų.

Gaila Urbonaitė – Narkevičienė aprodė “Tikslas – Amerika” savanoriams visą mokyklą.

Sigitas Veršelis
Genetikas iš Bostono. Aktyvus Bostono lietuvių bendruomenės narys, parodė „Tikslas – Amerika 2017“ lietuvių bažnyčią. Jeigu ne jis, tai būtų buvę neįmanoma, nes kiti buvo užsiėmę, o bažnyčia ne mišių metu užrakinta. Savo darbe jam tenka dirbti su Lietuvos ligoninėmis ir jis pasidžiaugė, kad Lietuva technologiškai medicinoje nebeatsilieka nuo JAV.
Regina Balčaitienė
JAV lietuvių bendruomenės narė, JAV LB Naujosios Anglijos Apygardos pirmininkė, XXI Tarybos Prezidiumo sekretorė.

„Tikslas – Amerika 2017“ ją Bostono lietuvių restorane ir ji papasakojo apie Bostono lietuvių klubą.

Estera Šunelaitė ir Jūratė Narkevičienė

Estera ir Jūratė yra trečiosios bangos Amerikoje atstovės. Jos abi dirba lietuviškoje kredito unijoje “Taupa”. Jos papasakojo apie savo darbą, apie autentišką kredito uniją, kurios visi nariai privalo turėti sąsajų su Lietuva. Pati unija įsikūrusi istoriniame Bostono lietuvių klubo pastate.

Merimako slėnis (Masačusetsas)

Jonas Stundžia
“Tikslas – Amerika” misijos metu savanorių dažnai būdavo klausiama – su kuo dar susitiksite kelionėje? Vieni kitus ketinamus sutikti pažinojo, kiti – ne, tačiau praktiškai kiekvienas jų žinojo Joną Stundžią. Tai istorikas, didžiulę savo laiko dalį paskyręs tiek lietuviškumo Amerikoje, tiek savo gimtojo Lorenso Masačusetso valstijoje miesto istorijai tyrinėti. Jonas Stundžia buvo vienas iniciatorių pastatyti paminklą 1912 m. Lorenso miesto audėjų streiko aukoms – viena kurių – lietuvis Jonas Smolskas. Taip pat jis rinko ir aukojo knygas Lietuvos bibliotekoms. 1990 m. aktyviai užsiimdamas lobizmu paskatino Lorenso miesto savivaldybę oficialiai pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Jonas Stundžia yra visų žinomas kaip nepavargstantis lietuvybės nešėjas, dėl ko jo draugai, dar jam gyvam būnant, pastatė jo … kapą, su begsle gražių ir teisingų žodžių.

Jonas Stundžia – tradicinės lietuviškosios pagonybės sekėjas.

Jonas Stundžia lydėjo “Tikslas – Amerika” savanorius jiems lankant Lovelio, Lorenso ir Heiverhilio miestus.

Mary Ann Kaslow
Jos seneliai į JAV atvyko tam, kad galėtų dirbti ir užsidirbti fabrikuose. Jos senelis dirbo Lorenso tuo metų didelėje audimo pramonėje, buvo audimo šukų mechanikas. Lietuvišką “Kazlausko” pavardę Amerikoje jie pakeitė į amerikietiškenę – “Kaslow”.

Mary labai domisi vietomis Lietuvoje, iš kur kilę jos seneliai, ir svajoja pagaliau atvykti į Lietuvą.

Ji drauge su “Tikslas – Amerika” komanda aplankė Lorensą, Lovelį ir Heiverhilį.

David Meehan
Lorense, Lovelyje ir Heiverhilyje “Tikslas – Amerika” savanorius taip pat lydėjo airis David Meehan, kurio protėviai į JAV iš Airijos atvyko paskatinti žymiojo bulvių bado Airijoje. David Meehan visa gyvenimą dirbo dailės mokytoju, o išėjęs į pensiją užsiima gido darbu. David Meehan, drauge su Jonu Stundžia, iniciavo 1912 m. Lorenso sreiktuotojų aukų paminklo statybą (viena streiko aukų – lietuvis audėjas Jonas Smolskas).

Kenebunkportas (Meinas)

Jonas Bacevičius
Jonas Bacevičius į JAV atvyko dar būdamas vaikas. Pajutęs religinį pašaukimą labai nudžiugo sužinojęs, jog lietuviai broliai pranciškonai įsikūrė Amerikoje (tai juos padaryti privertė sovietų įvykdytas vienuolynų Lietuvoje uždarymas). Tada Kenebunkporto vienuolynas dar buvo nedidukas, jame tebuvo 4 kunigai, nuo to laiko jis paaugo, o pats Jonas Bacevičius tapo labai svarbiu asmeniu tiek religiniame, tiek nacionaliniame gyvenime – jis smarkiai prisidėjo prie žinios apie Lietuvos nepriklausomybę skleidimo.

Jonas Bacevičius papasakojo “Tikslas – Amerika” dalyviams Lietuvos soviet okupacijos ir šių dienų Kenebunkporto vienuolyno istoriją.

Tomas Dundzila
Tomą Dundzilą “Tikslas – Amerika” savanoriai susitiko visai netikėtai, Kenebunkporto lietuviško vienuolyno Mišiose, kai šis pats priėjo susipažinti pasakęs, kad apie projektą sužinojo iš laikraščio “Draugas”. Tomas gimė jau JAV, tačiau puikiai kalba lietuviškai, aktyviai dalyvauja skautų veikloje.

Tomas į Meino valstiją (kurioje yra lietuvių pranciškonų vienuolynas Kenebunkporte) persikėlęs visai neseniai, iš Vašingtono, apie kurio lietuviškas vietas jis daug ir papasakojo.

Vaida Labzintytė
Vaida Labzintytė JAV gyvena nuo 2006 m. Apie lietuvių pranciškonų vienuolyną, kuriame su „Tikslas – Amerika“ komanda ji ir susipažino, pirmąsyk sužinojo 2007 m., atlikdama praktiką kitoje gatvės pusėje esančiame viešbutyje.

Pradėjusi brandinti mintį apie vietos lietuvių bendruomenę, ji tapo viena Meino ir Naujojo Hemšyro lietuvių bendruomenių įkūrėjų. Jai tuo metu tebuvo 29 metai, kas išties yra išskirtinis dalykas, nes daugumos lietuviškų bendruomenių JAV amžiaus vidurkis gerokai viršija vidutinį.

„Tikslas – Amerika“ savanoriai su Vaida daug šnekėjosi apie lietuvių situaciją Meine ir, ypač, Kenebunkporte.

Taip pat dėkojame šiems žmonėms. “Tikslas – Amerika” savanoriai viešnagės Kenebunkporto vienuolyne metu taip pat susipažino su vyskupu Pauliumi Baltakiu, gerai lietuviškai kalbančiu br. Carlo Bertagnin OFM, br. Pauliumi D. Vaineikiu.

Našua (Naujasis Hampšyras)

Margaret and Roberta Woitkowski

Motina ir duktė – Margaret ir Roberta – Woitkowski yra vienos labiausiai apie Lietuvą galvojančiųjų Našua mieste. Nors abi gimusios JAV, jos labai domisi ir dabartine Lietuvos muzika, o ypač mėgsta grupes “El Fuego”, “Vairas”, baritoną Deividą Staponkų ir dievina, kai šie atvyksta koncertuoti į Našua. Jos taip pat prisidėjo prie to, kad lietuvė skulptorė turėtų visas galimybes sukurti Našua skulptūrą, domisi vietos istorija.

Abi pavežiojo “Tikslas – Amerika” savanorius po Našua, padėjo sužinoti apie lietuviškas vietas tame mieste, apie kurias šie Lietuvoje neturėjo jokios galimybės sužinoti, patekti į uždarytą Šv. Kazimiero bažnyčią.

Atolas ir Gardneris (Masačusetsas)

Vilimas ir Bronė Vyšniauskai

Nors Vilimui (Amerikoje vadinamam “Bill”) ir Bronei jau per devyniasdešimt, jie vis dar yra labai aktyvūs Gardnerio lietuvių asociacijos nariai. Kaip Amerikoje jau tape įprasta, jie nėra tikri, ar asociacija išgyvens jiems pasitraukus. Visą gyvenimą jie rėmė Lietuvą, jai siuntė pinigus.
Atolo lietuvių klubas
Nepaisant to, kad pats yra airių kilmės, jis – Atolo lietuvių klubo narys. Tai nestebina, nes dauguma etninių klubų šiuo metu – jau keleto tautų. Jis mielai aprodė visa klubą, nudengė prieš tai plėvele uždengta kunigaikščio Gedimino paveikslą, paklausęs, kas šis žmogus, ir išklausė jo istoriją.
Atolo bažnyčia

Atolo lietuvių bažnyčia neveikė, tačiau prie jos durų besitvarkiusi airė skubiai pakvietė vieną lietuvę ir taip, atoliečių dėka, sustoję kaime tik temstant, turėdami tik keliasdešimt minučių, galėjome aplankyti bažnyčią iš vidaus. Džiugu, kad „Tikslas – Amerika 2017“ net ir tais atvejais, kai iš anksto atrasti kontaktų nepavykdavo, vietos žmonių geranoriškumo projektui dėka, vos papasakojus apie apsilankymo tikslą, sulaukdavo pagalbos.

Mohoko slėnis (Niujorkas)

Berenice Aviza
Berenice Aviža yra pusiau lietuvė, pusiau vokietė, tačiau laiko save lietuve, kas kelių tautų šeimose ganėtinai reta. Ji net vairuoja automobilį su lietuviška simbolika ir aktyviai dalyvauja lietuviškos organizacijos “Lietuvos Vyčiai” veikloje. Pirmi į JAV atvyko jos seneliai – jos senelis Julius Aviža norėjo išvengti ėmimo į carinę armiją. Berenice įsitraukė į lietuvišką veiklą po to, kai mirė jos lietuvė močiutė, kuri paliko 14 anūkų, tačiau nei vienas nebuvo susidomėjęs savo lietuvių kilme. Berenice tam padarė galą.

Ji taip pat rūpinasi 99-erių metų Edvardu Žiaušiu, Amerikoje vadinamu Eddie Žiaušys, specialiai vyksta į jo miestą Amsterdamą, esantį Niujorko valstijoje. “Tikslas – Amerika” aplankė ir jį.

Joseph Šatas
Įleido į Šv. Onos koplyčią Amstedamo lietuvių kapinėse ir apie ją papasakojo.
John Bradley
Aprodė buvusią Šv. Jurgio lietuvių bažnyčią Olbanyje, dabar tarnaujančią kaip vargšų valgykla, papasakojo apie valgyklos veiklą.

Šiaurinis Anglies regionas (Pensilvanija)

Carol Gargan
Carol Gargan jaučia graužatį dėl to, kad lietuviškasis paveldas jos gimtajame šiauriniame Anglies regione nyksta. Dėl šios priežasties ji pati deda visas pastangas apie jį surinkti kuo daugiau medžiagos, ir šia mielai pasidalijo su “Tikslas – Amerika”. Carol pati sugalvojo ir toliau šiauriniame Anglies regione kuria naują lietuvišką vietą – “Kosčiuškos sodą”. Nepaisant to, kad šio įžymiojo karžygio vardu Amerikoje pavadinta ne viena vieta, daugeliu atveju vartojama jo vardo lenkiškoji versija – Kosciuszko, o Carol demontratyviai sukurtą soda pavadino jo lietuvišku vardu.
Dennis Palladino
Dennis ir Janet seneliai atvyko į JAV ankstyvaisiais 1900-aisiais. Dvi lietuvių šeimos gyveno visiškai greta viena kitos, tad nekeista, jog Dennis ir Janet vienas kitą iki santuokos pažinojo labai ilgai. Dabar Dennis yra “Lietuvos Vyčių” organizacijos Pitstone prezidentas, o jo žmona Janet – iždininkė. Jie deda labai daug pastangų, kad lietuviškos tradicijos nenueitų perniek – jų 143-oji “Lietuvos Vyčių” organizacijos kuopa kiekvieną gruodį sėda prie Kūčių stalo, iškelia Lietuvos vėliavą Pitstono rotušėje kiekvieną vasarį ir pirmą kovo mėnesio savaitgalį eina į Šv. Kazimiero dienos Mišias Šv. Jono Evangelisto bažnyčioje.

Dennis ir Janet lydėjo “Tikslas – Amerika” savanorius Pitstone ir jo apylinkėse.

Taip pat susipažinti buvo atvykę ir Don bei Sylvia Waxmonsky.

David Kaminski
Šv. Marijos vilos, buvusios lietuvių našlių prieglaudos, vienas šeimininkų. Nors ir neturi lietuviškų šaknų, domisi pastato istorija, noriai po jį pavedžiojo.
Tom Sinkavitch
Tom Sinkavitch – Inkermano lietuvių klubo narys, kuris “Tikslas – Amerika” savanorius įleido į tik nariams galimą patekti lietuvių klubą. Jis papasakojo vietos istoriją, atskleidė, kad aplinkinių lietuvių tarpe šis klubas buvo vadinamas “Kraujo kibiru”, taip dažnai čia lietuviai mušdavęsi.

Pietinis Anglies regionas (Pensilvanija)

Elaine Luschas
Be šios moters pagalbos “Tikslas – Amerika” savanoriai niekaip nebūtų galėję rasti daugybės Šenandoriaus lietuviškų vietų. Elaine lydėjo savanorius didžiąją dienos dalį, rodė vietas, apie kurias žinia iki Lietuvos dar nebuvo atsklidusi.

Elaine turi 3 dukteris, o viena jų – Carol – ypač rūpinasi lietuviškų tradicijų išsaugojimu. Visa tai nepaisant net to, kad paskutinis šios šeimos protėvių į JAV atvyko dar XIX a.!

Elaine yra viena „Lietuvių dienų“ organizatorių – tai ilgiausią istoriją turintis tautinis festivalis Amerikoje (jo istorija – 104 metai).

Jim Setcavage
Dot Setcavage

Jim ir Dot Setcavage (lietuviškai – “Setkevičiai”) – 75-erių mokytojų, jau išėjusių į pensiją, pora. Jie gyvena netoliese Šenandoriaus lietuviškų kapinių, į kurias ir palydėjo “Tikslas – Amerika” savanorius, aprodė kitas aplinkines vietas. Jie buvo vieni labiausiai pasišventusių kovotojų prieš lietuviškos Šenandoriaus bažnyčios – vienos seniausių Amerikoje – uždarymą. Deja, arkivyskupija vis tik nusprendė šią bažnyčią nugriauti, griovimas truko 8 mėnesius, kainavo begalę pinigų, griovimo metu žuvo vienas darbininkų.
Anne Chaikowski La Voie
Anne protėviai kilę iš Trakų, pasitraukę į Anglies regioną JAV. Anne pati labai domisi šios JAV dalies praeitimi, šiuo metu rengia knygą su lietuvių Schuylkill regione nuotraukomis.

Anne padėjo „Tikslas – Amerika“ apžiūrėti lietuvišką Frakvilio muziejų.

Taip pat dėkojame Tarp tą dieną padėjusiųjų buvo ir Peg Grigalonis (nepaisant to, kad jos pavardė – lietuviška, ji nėra lietuvė, tiesiog ištekėjusi už lietuvio), Diane Derr, Elaine Millet (abi padėjo aplankyti Tamakvos lietuvių bažnyčią ir kapines), Margie Valinsky (papasakojo apie Naująją Filadelfiją, kurioje padeda palaikyti lietuvybę, organizuoja ekskursijas į Lietuvą), o taip pat Marijos Kaupas (Kaupaitės) centro direktorius Jake Betz, savanorius maloniai apvedžiojęs po Marijos Kaupas centrą. Susitikome ir daug kitų Pietinio anglies regiono lietuvių bei žurnalistų.

Pitsburgas (Pensilvanija)

John Baltrus
Jonas (John) Baltrus yra chemijos specialistas iš Pitsburgo, dėl Antrojo pasaulinio karo Lietuvą palikusių asmenų sūnus. Jonas vedė lietuvę iš Lietuvos Jūratę, tad šeimoje kalbama lietuviškai. Kilimo jis iš DuBois, kur ir sutiko “Tikslas – Amerika” savanorius, su jais drauge važiavo visa kelią iki Pitsburgo, kur savo namuose priėmė ir apnakvindino. Tik jo intensyvaus plano dėka savanoriams kitą dieną pavyko aplankyti visas planuotas vietas, ir, jo siūlymu, drauge pakirdę bei namus palikę 7 ryto, jie užtruko visa dieną.

“Tikslas – Amerika” savanorius savo namuose labai šiltai priėmė Jono žmona Jūratė Vaičėnaitė.

Len Barcouski
Pitsburgo istorikas ir žurnalistas bei lietuvių bendruomenės narys. Jis susitiko „Tikslas – Amerika“ lietuvių kapinėse ir vėliau kartu nuvažiavo prie buvusio vienuolyno, į kitas lietuvių kapines.
Thomas More Sikora O.S.B.
Šis kunigas dirba bažnyčioje, kuri kadaise buvo lietuvių Ist Vandergrifte. Nors pats neturi lietuviškos kilmės, labai domisi Lietuvos istorija ir noriai parodė bažnyčią bei žadėjo, esant poreikiui, paieškoti „Tikslas – Amerika“ papildomų duomenų ir dokumentų.
Maxine Bruhns ir Janet Carlisle

Pitsburgo Mokymosi katedroje savanorius sutiko tautinių kambarių vadovė Maxine Bruhns bei Lietuvybės kambario vadovė, lietuvių kilmės moteris Janet Carlisle. Jos atvyko susipažinti su žmonėmis iš Lietuvos, kurie Lietuvybės kambarį Pitsburgo universitete įtrauks į interaktyvų lietuviškų vietų JAV žemėlapį.
Sandra Damich
Pasitiko Bentlivilio miestelio bažnyčioje ir apie ją papasakojo.

Vašingtonas (DC)

Lyra Puišytė-Bostroem
Būtent Lyra Puišytė – Bostroem buvo tas žmogus, kuriam ir kilo idėja apie “Tikslas – Amerika”. Būtent ji su Augustinu Žemaičiu, TrueLithuania.com portal savininku, susisiekė 2015 m. ir pasiūlė šiam sukurti Lietuviškosios Amerikos žemėlapį. Idėja brendo dvejus metus ir jau po jų “Tikslas – Amerika” dalyviai susitiko Lyrą Lietuvos ambasadoje Vašingtone, kur ji dirba diplomatinį darbą. 2017 m. rugsėjo 30 d. ji aprodė istorinį ambasados pastatą.
Philip and Aldona Shapiro

Philip Shapiro yra litvakų kilmės, jo protėviai į JAV atvyko iš Rokiškio, Kamajų, Celkių, Pandėlio, Kupiškio, Panevėžio ir Raguvos dar prieš Pirmajį pasaulinį karą). Aldona gimė ir gyveno Lietuvoje, kol prieš kurį laiką susituokė su Philip ir išvyko gyventi į JAV. Aldonos šeima nukentėjo nuo sovietų organizuotų tremčių, tad kartu jie deda dideles pastangas, kad būtų prisimenamos sovietizmo aukos, taip pat – litvakų kilmės asmenys, ypač kilimo iš Rokiškio.

Philip ir Aldona padėjo savanoriams suteikdami jiems galimybę turėti neribotas ryšių ir internet galimybes kelionės metu, padėjo patekti į Vilniaus vardo sinagogą Filadelfijoje ir visokeriopai palaikė projektą.

Taip pat dėkojame

Savanoriams Lietuvos ambasadoje taip pat talkino Neringa Miliauskaitė ir Kristina Kovalevska. Marija Dambriunas Schmidt padėjo atrasti žymių lietuvių kapus Cypress Hill kapinėse.

Baltimorė (Merilandas)

Aleksas Radžius
Aleksandras gimė per Antrąjį pasaulinį karą ir dar vaikas drauge su tėvais, bėgančiais nuo sovietų, pasiekė JAV. Aleksandras visa savo gyvenimą praleido skleisdamas mintis apie lietuvybę. Jo pomėgis – inscenizuoti ir rekonstruoti lietuvių antisovietinį partizaninį judėjimą, kuris, deja, nesėkmingai siekė Lietuvą iš sovietų rankų išlaisvinti dar 1940-aisiais-1960-aisiais m. Aleksandras šiuo metu tam tikra prasme atlieka ir Baltimorės kunigo darbą – Mišių dalis Mišių metu įgarsina lietuviškai.

Aleksandras Radžius aprodė savanoriams Baltimorės lietuviškąsias vietas, tokias kaip Franko Zapos statula bei sinagoga Lloyd gatvėje, kur jis pats įgarsino lietuvį kunigą šiuo metu kaip muziejuje tarnaujančioje sinagogos salėje rodomame filmuke.

Henry Gaidis
Henry Gaidys – esminė persona Baltimorės lietuviškajame muziejuje. Jis be galo daug žino apie kiekvieną eksponatą, jas savanoriams ir papasakojo.
Maria Patlaba
Baltimorės tautinio knygyno direktorė, atvykusi specialiai tądien savanorius įleisti į knygyną.
Rytis Grybauskas
Rytis rūpinasi, kad Baltimorės lietuvių namų bare niekada nepritrūktų lietuviško alaus, taip pat vadovauja “Malūno” lietuviškų šokių grupei.
Gintaras Bujanauskas
Jis, su žmona Jūratė Bujanauskiene – vieni tų, kurie atsikėlė į JAV jau po Nepriklausomybės atkūrimo. Nors jų vaikai pasirinko Lietuvą ir grįžo į ją, Gintaras ir Jūratė lietuviškas tradicijas tęsia Amerikoje.

Filadelfija (Pensilvanija)

Joseph Anderlonis
Juozapas Andriulionis – Filadelfijos lietuvis kunigas, vien tik Šv. Jurgio lietuviškoje parapijos bažnyčioje tarnavęs 33 metus. Iš Šv. Jurgio iškeltas įvykdžius parapijų jungimą, tačiau savo namais laiko būtent Šv. Jurgio bažnyčią. Jis kuo puikiausiai kalba lietuviškai, deda dideles pastangas lietuvių bendruomenei Amerikoje išlikti. Į JAV atvyko jo senelis, pasirinkęs, užuot tarnavus caristinei armijai, plaukti į JAV.

Savanoriai su Juozapu Andrulioniu (Joseph Anderlonis) susitiko 2017 m. spalio 2 d. ir drauge praleido laiką apžiūrinėdami visas tris Filadelfijos lietuvių bažnyčias.

Petras Burkauskas
Petras Burkauskas yra lietuvis kunigas iš Filadelfijos, kuris aptarnauja dvi lietuviškas bažnyčias. Jo meilė Lietuvai – tiesiog akivaizdi iš bažnyčių interjerų, kuriuose apstu lietuviškų detalių – nuo tautinių elementų iki 1991 m. sausio 13-osios aukų nuotraukų.

Savanoriai Petrą Burkauską sutiko 2017 m. spalio 2 d., kur jis aprodė dvi lietuviškas bažnyčias, o vėliau, taip pat lietuvybe dvelkiančioje zakristijoje, pavaišino kūgeliu.

Vytautas Karalius
Pasitiko Filadelfijos Lietuvių muzikos salėje ir apie ją papasakojo.
Al Mikutis
Pasitiko Filadelfijos Lietuvių muzikos salėje ir apie ją papasakojo.
Rabinas Zev Baram
Rabinas Zev yra Chabado rabinas. Nors išties jis pats netarnauja Vilniaus vardo sinagogoje Filadelfijoje, tačiau ją aprodė ir nuodugniai viską papasakojo, nes pagrindinis rabinas Schmidt buvo išvykęs į Niujorką.

Chabado žydai perėmė sinagogą po to, kai sumažėjo pradinė narystė. Ir nors dabartiniai rabinai tiesioginių ryšių su Lietuva neturi, sinagogos vardo jie nekeičia, viduje paliko ir memorialines lenteles su originaliu įrašu apie žmones iš Vilniaus, įkūrusius kongregaciją.
Su rabinu Zev susitikti padėjo Chana Colin.

Kartu su vyru palydėjo į Bensalemo lietuvių kapines ir apie jas papasakojo.

Naujasis Džersis

Laima Liutikienė
Laima į JAV atvyko 2003 m. Nors savanorių labai atsiprašė sakydama, jog negalės skirti jiems daug dėmesio, nes ji, kaip ir kiekvienas į JAV atvykęs naujas emigrantas dar turi daug padaryti idant įsitvirtintų amerikietiškoje visuomenėje, jos veiklų lietuvybės labui nesuskaitysi – ji yra JAV lietuvių bendruomenės vicepirmininkė informacijai, XVI Šiaurės Amerikos tautinių šokių šventės organizacinio komiteto pirmininkė, Šiaurės Niū Džersio apylinkės pirmininkė.

Laima nuo pat pradžių buvo didelė “Tikslas – Amerika” projekto palaikytoja – pasakojo labai norinti drauge su vaikais išmėginti interaktyvų žemėlapį, vos jis bus paruoštas.

Savanoriai Laimą sutiko Nū Elizabeto Niū Džersio bažnyčioje 2017 m. spalio 3 d., kurią ir aprodė.

Taip pat dėkojame Danguolei Didžbalienei, kuri Elizabete papasakojo apie Niuarko lietuvių bažnyčios istoriją.

Lietuviškų vietų žemėlapis